top of page

Lietuvių kalbos korepetitorės pataria: kaip ruoštis lietuvių kalbos VBE?

Updated: Feb 1


lietuvių kalbos korepetitoriai, lietuvių kalbos vbe, kaip pasiruošti egzaminui

Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas itin reikšmingas kiekvienam abiturientui. Todėl svarbu skirti pakankamai laiko ir dėmesio jam tinkamai pasiruošti. Mūsų kalbintos COREPETITUS korepetitorės dalinasi įžvalgomis, kokie yra samprotavimo ir literatūrinio rašinio esminiai skirtumai bei patikrintais metodais, kaip geriau pasiruošti egzaminui. Skaitykite ir pasinaudokite!

Kalbėjimo temą galima pasirinkti iš anksto, tačiau per egzaminą moksleiviai gauna vos 4 temas: dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio. Kokie yra esminiai šių rašinių skirtumai, kuriuos verta žinoti ruošiantis?


Korepetitorė Rusnė:

Reikėtų suprasti, jog, rašant samprotavimo rašinį, pagrindinė moksleivio užduotis – ieškoti argumentų, pagrindžiančių arba paneigiančių temą, ieškoti sąsajų tarp kūrinių bei šiandieninio pasaulio įvykių, autorių istorinių ir literatūrinių kontekstų. Samprotavimo rašinio pagrindą sudaro asmeninė, subjektyvi nuomonė, kurią svarbiausia tinkamai pagrįsti ir išreikšti aiškią poziciją. Literatūrinis rašinys ypatingas tuo, jog vyrauja kūrinių analizė, jų lyginimas tarpusavyje. Rašant literatūrinį rašinį, svarbu atsiminti, jog nebelieka tokių teiginių, kaip „aš manau ...“, nes visos mintys ir idėjos turi būti rašomos iš analizavimo, objektyvumo prizmės.


lietuvių kalbos korepetitorė, lietuvių kalbos korepetitoriai

Korepetitorė Aistė:

Samprotavimo ir literatūriniai rašiniai stipriai skiriasi savo struktūra ir tikslais. Samprotavimo rašiniai yra skirti aptarti iškeltą problemą argumentų pagalba. Juose mokinys turi parodyti savo gebėjimus samprotauti, parinkti tinkamus argumentus, kultūrinę, filosofinę ar istorinę patirtį. Tuo tarpu literatūrinių rašinių tikslas – išanalizuoti temą pasirinktuose privalomų autorių kūriniuose. Čia labai svarbus tikslumas, konkretumas, loginė analizė bei autorių biografijų žinios.


Korepetitorė Barbora:

Samprotavimo rašinyje užtenka pasiremti bent vienu iš dviejų prie temos rekomenduojamų autorių arba kitu privalomu programiniu autoriumi, taip pat jo kontekstu, tuo tarpu literatūriniame rašinyje būtina remtis bent dviejų autorių kūryba ir kontekstu – vieną autorių reikia pasirinkti iš dviejų rekomenduojamų prie temos arba kitų privalomų programinių autorių, kitą galima rinktis savo nuožiūra. Samprotavimo rašinyje taip pat labai svarbu rėmimasis kultūrine patirtimi, o literatūriniame rašinyje svarbu skirti dėmesį ir nagrinėjamų kūrinių kalbinei raiškai.

Kam patartumėte rinktis samprotavimo, o kam literatūrinį rašinį?


Korepetitorė Eglė:

Literatūrinį rašinį rekomenduočiau rinktis mokiniams, kurie domisi literatūra plačiau, ją supranta „tarp eilučių“ bei turi žinių apie literatūros rūšis, epochų ypatumus. Samprotavimo rašinį patarčiau rinktis tiems, kuriems artimiau yra analizuoti gyvenimiškas tiesas tik pasiremiant literatūra, turintiems žinių apie kitas kultūrines sritis.

lietuvių kalbos korepetitorė, lietuvių kalbos korepetitoriai

Korepetitorė Rusnė:

Kadangi samprotavimo rašinyje mokinys privalo parodyti ne tik gebėjimą analizuoti kūrinius, tačiau ir ieškoti sąsajų su istoriniais bei šiandieniniais įvykiais, o literatūrinio rašinio svarbiausia užduotis – autorių ir kūrinių detali problemų analizė, rekomenduoju samprotavimo rašinį rinktis tiems, kuriems lengviau sekasi atrasti kūriniuose esančias ypatybes, atspindinčias tiek šiuolaikines, tiek istorijoje žinomas detales. Literatūrinis rašinys skirtas mokiniams, kurių stiprioji pusė yra literatūros analizė bei aiškus kiekvieno autoriaus pagrindinės minties išreiškimas.


Korepetitorė Barbora:

Literatūrinį rašinį siūlyčiau rinktis tiems, kurie iš tikrųjų perskaito ir nuodugniai nagrinėja kūrinius, gerai ir tiksliai atsimena kūrinių veiksmą, pagrindines idėjas, kalbinės raiškos ypatybes. Samprotavimo rašinį siūlyčiau rinktis tiems, kurie galbūt ne taip išsamiai išmano kūrinius, tačiau žinodami pagrindines jų idėjas gali samprotauti, taip pat turi papildomų žinių apie dailę, teatrą, filosofiją, kultūrą, istoriją ir t. t., nes samprotavimo rašinyje svarbu remtis ir kultūrine patirtimi.


Korepetitorė Miglė: Rekomenduočiau pasirengti abiem. Taip turėsi didesnį pasirinkimą ir laisvę savo mintims.

Kokius rekomenduotumėte pasiruošimo egzaminui metodus? Kaip nepasiklysti informacijos gausoje?


Korepetitorė Rusnė:

Visuomet mokiniams rekomenduoju susidaryti autorių ir jų kūrinių lenteles, kuriose būtų nurodomas istorinis laikotarpis, kūrinio žanras, pagrindinė mintis, problema, trumpos citatos. Tokiu būdu sustruktūruota informacija yra lengviau įsimenama ir gali būti naudojama ne tik per egzaminą, tačiau ir lietuvių kalbos pamokas. Tai patikimas metodas, siekiant nepasiklysti dideliame informacijos sraute. Taip pat skatinu išsigryninti, su kokiais autoriais mokinys nori eiti į egzaminą.

lietuvių kalbos korepetitorė, lietuvių kalbos korepetitoriai

Korepetitorė Barbora:

Pagrindinis patarimas – pasirengti „mylimukų“ autorių sąrašą. Susidarykite lentelę su ne daugiau nei 10–15 autorių (siūlyčiau rinktis, žinoma, tuos, kurie patinka, ir tuos, kurių kūrinius galima panaudoti plačiausiai). Toje lentelėje prie kiekvieno autoriaus pasirašykite jo kūrinį (-ius), kūrinių pagrindines idėjas, kontekstus, temas, kuriose būtų galima jais pasiremti, galbūt net išssirašykite pravarčias citatas iš kūrinių.


Taip pat siūlyčiau pasidaryti ir garsių žmonių ar netgi tų pačių autorių citatų sąrašą. Citatos praturtina rašinį, yra puikus būdas pradėti įžangos pastraipą, sustiprinti dėstymo pastraipos argumentą. Taigi rekomenduočiau paieškoti citatų įvairiomis temomis ir jas išsirašyti (užtenka kad ir po vieną citatą vienai temai). Taip pat skaitykite straipsnius, domėkitės, kas vyksta pasaulyje, dalyvaukite kultūriniuose renginiuose – visa tai praplečia akiratį, suteikia naujų įžvalgų, idėjų, o tai padeda geriau suprasti kūrinius ir suteikia papildomos medžiagos rašiniams.


Korepetitorė Aistė:

Labai žaviuosi mokiniais, kurie atranda laisvo laiko mokytis ir tobulinti savo žinias savarankiškai. Manau, kad praktika – raktas į didesnę sėkmę. Taip pat siūlau nesiblaškyti tarp labai daug mokomųjų vadovėlių, internetinių svetainių. Geriausia būtų pasirinkti vieną ar du papildomus mokymo šaltinius, kurie turėtų visų privalomų autorių gyvenimų aprašymus, jų kūrinių analizes, įvarius kontekstus ir pagal tai parengtas užduotis su rekomendacijomis.

lietuvių kalbos korepetitorė, lietuvių kalbos korepetitoriai

Korepetitorė Miglė:

Į pareiškimą, kad visko žinoti neįmanoma, atsakymas irgi labai paprastas: visko žinoti ir nereikia. Daug paprasčiau atsirinkti po keletą autorių (su jų kūriniais, žinoma) pagrindinėms temoms (tėvynė, meilė, draugystė, vertybės, žmogus ir pan.). Pavyzdžiui, jei rašinio tema yra susijusi su meile, rašinyje galėčiau remtis V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, J.Tumo-Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“, J.Biliūno „Liūdna pasaka“. Lygiai taip pat svarbu peržiūrėti buvusių egzaminų užduotis, pabandyti suplanuoti rašinį pagal tas temas.


Korepetitorė Eglė:

Siekiant kokybiškai pasiruošti egzaminui, siūlyčiau atkreipti dėmesį į informacijos kiekio atranką pagal kokybę bei aktualumą, atsakingai konspektuotis gaunamą informaciją bei tai daryti taip, jog ji būtų tvarkingai bei aiškiai perteikta mokiniui. (Patarimus, kaip pasirengti kokybiškus konspektus galite rasti straipsnyje Ką daryti, kad pagerėtų mokymosi rezultatai? II dalis. Red. past.) Žinoma, planuotis laiką ir skirti jo pakankamai analizuojant kūrinius, kitų kontekstų sąsają su jais. Svarbu, jog būtų skiriamas dėmesys rašinių rašymui, jų taisymui ir klaidų analizei – taip informacija yra struktūrizuojama bei pritaikoma praktiškai.


Jeigu sau, dvyliktokui ar dvyliktokei, besiruošiančiai egzaminui, galėtumėt pasakyti vieną dalyką, koks jis būtų?


Korepetitorė Rusnė:

Jei mokinys kruopščiai mokėsi, skaitė kūrinius, analizavo jų pagrindinius aspektus, atidžiai dalyvavo pamokose – pastangos visuomet atsispindi rašomuosiuose darbuose ir nėra dėl ko nerimauti. Egzaminas skirtas tam, jog žmogus atskleistų asmeninius gebėjimus bei panaudotų turimas žinias. Tad jei buvo pasiruošimas, bus ir rezultatas.


Korepetitorė Barbora:

Pasakyčiau: „Nusiramink, egzaminas nėra toks baisus, kokį tu jį įsivaizduoji.“

lietuvių kalbos korepetitorė, lietuvių kalbos korepetitoriai

Korepetitorė Eglė:

Nesijaudinti! Pamenu, jog pati bijojau egzaminų ir patyriau nemažai streso jiems besiruošdama, tačiau to nepatariu daryti dvyliktokams, nes su atitinkamu darbo kiekiu bei pasiruošimu – rezultatai bus atitinkami. Svarbus yra susikaupimas, atkaklumas ir įdėtas darbo kiekis!


Korepetitorė Miglė:

„Pergalė neišvengiama, jei nepaliksi šansų pralaimėjimui“ – išnaudok likusį laiką prasmingai.


Ačiū už išsamius atsakymus ir sėkmės darbuose!


Jeigu jums reikia pagalbos produktyviai pasiruošti lietuvių kalbos VBE ir norite nedrebėti prieš egzaminą, kviečiame registruotis į užsiėmimus su mūsų Lietuvių kalbos korepetitorėmis.




Comentarios


bottom of page