Search

Tarptautinė disleksijos pažinimo savaitė

Disleksija – neurologinės prigimties mokymosi sutrikimas, sukeliantis rašymo ir skaitymo sunkumus. Disleksija yra paveldima ir su ja susiduria 1 iš 5 žmonių, kuriems sunkiau perskaityti ir / ar suvokti perskaitytą tekstą.

Šiais metais tarptautinė disleksijos pažinimo savaitė buvo minima spalio 4-10d. Šis neurologinis ypatumas aprašytas daugiau nei prieš 100 metų. Pirmasis disleksiją aprašė gydytojas Rudolfas Berlynas 1887 metais, tačiau vis dar daugybė žmonių iki šiol nežino, kas tai yra.

Kaip atpažinti disleksiją?

· vaikas lėtai skaito;

· skaitydamas keičia skiemenis vietomis, spėlioja;

· painioja panašias raides;

· daro daug klaidų rašydamas, painiai jungia raides, būna sunku perkoduoti garsus į raides;

· sunku suprasti perskaitytą tekstą ir jį atpasakoti;

· pakitęs erdvinis suvokimas;

· sunku suvokti laiko („anksčiau–vėliau“, „vakar–rytoj“), metų laikų sąvokas, jų seką;


Neretai šį neurologinį ypatumą turintys vaikai patiria stresą, nerimą, jog nepavyksta greitai atlikti tam tikrų skaitymo ar rašymo užduočių, tačiau labai svarbu vaiką nuramintį ir priminti, jog jis turi kitų ypatingų gabumų (galbūt puikiai piešia, muzikuoja, konstruoja). Žymūs pasaulio žmonės tokie kaip: Albertas Einšteinas, Tomas Edisonas, Leonardas Da Vinčis, Pablas Pikasas, taip pat turėjo disleksijos sutrikimą, tačiau tai nesutrukdė tapti savo srities profesionalais.

Taip pat disleksija netampa tokia grėsminga, kai tėvai ir mokytojai ją atpažįsta, supranta, o vaikai išmoksta su ja susigyventi. Todėl svarbu pastebėjus ar įtariant apie šį vaiko sutrikimą kreiptis į specialistus, kurie padės susidraugauti su disleksija bei atrasti tinkamus mokymosi būdus.


Kaip yra mokomi disleksijos sutrikimą turintys vaikai?


Vaikas turi ir gali mokytis įprastoje mokykloje, tačiau jam reikalinga pritaikyta programa ir pagalba remiantis rekomendacijomis, gautomis iš specialistų.


(Dažniausiai) Vaikui išmokus skaityti, skaitymas vis tiek išlieka netikslus arba lėtas. Tai gali trukdyti toliau kaupti reikalingas žinias, atsiranda spragų. Tokiu atveju reikėtų, kad vaikui ilgą tekstą kas nors perskaitytų, nes disleksiją turintys asmenys tekstą supranta geriau kai jį girdi. Išgirdęs tekstą, vaikas gali jį suvokti, analizuoti: išskirti pagrindines mintis, struktūruoti, konspektuoti ir atsakyti į klausimus.


Vyresniam vaikui gali pagelbėti ir kompiuterinės programos, kurios leidžia skaitomą tekstą įgarsinti. Taip pat tokiems vaikams klasėje būtina individuali mokytojo pagalba: per savarankiškus, kontrolinius darbus mokytojas turėtų įsitikinti, ar vaikas supranta užduotį, ją dar kartą perskaityti. Namuose, ruošiant pamokas, tėvai irgi galėtų perskaityti ilgesnius tekstus. Taip vaikas galėtų sėkmingiau mokytis, neatsilikti nuo bendraklasių.