Search

Mokytojai istorijos šešėliuose

Spalio 5 diena yra ypatinga visiems moksleiviams ir jų mentoriams – mokytojams. Juk tai - tarptautinė mokytojų diena! Šia proga norėtume pasidalinti su jumis mokytojų, kurie pakeitė mūsų istorijos tėkmę, istorijomis.


Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana)


Marija Pečkauskaitė, lietuvių literatūros mylėtojams geriau žinoma kaip Šatrijos Ragana, buvo viena iškiliausių XIX – XX amžiaus Lietuvos veikėjų.


Marija Pečkauskaitė gimė bajorų šeimoje ir turėjo galimybę gauti gimnazinį išsilavinimą, o po to pabaigti aukštesnės pakopos studijas užsienio universitetuose. Nors geriausiai ji žinoma kaip rašytoja, tačiau Marija Pečkauskaitė prisidėjo prie vaikų, ypač mergaičių, lavinimo. Savo pedagogės karjerą ji pradėjo nuo namų mokymo, tačiau 1909 m. persikėlusi į Marijampolę pradėjo dirbti progimnazijoje, kur pasireiškė jos išskirtinis talentas dėstymui.

Karo metais, apsigyvenus Židikuose, Marija Pečkauskaitė pati įkūrė mokyklą kaimo vaikams.


Už nuopelnus literatūrai ir pedagogikai 1928 m. VDU suteikė Marijai Pečkauskaitei garbės daktarės vardą. Jos atsidavimas ir meilė pedagogikai buvo išskirtiniai ir neturėtų būti pamiršti šiuolaikinių dienų kontekste.


Aristotelis


Aristotelis, vienas pirmųjų ir žymiausių senovės Graikijos filosofų, gyvenęs IV a. iki Kristaus.

Filosofas įkūrė antrąją visoje Graikijoje aukštojo mokslo instituciją – Licėjų, bei buvo Aleksandro Didžiojo mokytojas.


Apie Aristotelio vaikystę nėra daug žinoma, tačiau sulaukęs pilnametystės, Aristotelis įstojo į Platono akademiją, kurioje mokėsi apie dvidešimt metų. Tačiau jo filosofiniai įsitikinimai nesutapo su jo mokytojo, dėl ko jis niekada netapo akademijos vadovu. Nepaisant to, dėstymo kelias Aristoteliui prasidėjo, kai buvo pakviestas tapti 13-mečio Aleksandro Didžiojo mokytoju. Filosofas įkvėpė jo susidomėjimą filosofiją, mediciną ir gamtos mokslais. Po kelių metų grįžęs į Atėnus, Aristotelis įkūrė Licėjų, kuriame ir toliau tęsė savo švietėjišką veiklą.


Aristotelio veikla paskatino tolimesnę senovės Graikijos filosofijos plėtrą bei paveikė Aleksandro Didžiojo įsitikinimus ir ambicijas.


Emma Willard


Emma Willard, gyvenusi XVIII – XIX amžiais, buvo Amerikos moterų teisių aktyvistė, kuri paskyrė savo gyvenimą kovai dėl moterų švietimo.


Gimusi septyniolikos vaikų šeimoje, ji nepatyrė diskriminacijos dėl savo lyties artimųjų tarpe, kurie pastebėję Emos Willard trauką mokslui, visada įtraukė ją į diskusijas apie politiką, filosofiją, matematiką. 15 metų ji pradėjo mokytis vietinėje mokykloje, o 17 jau ten dėstė.


Emma Willard įkūrė pirmąją moterų mokyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji siekė, kad šioje mokykloje moterims būtų suteiktas lygiavertis išsilavinimas, kurio anksčiau jos negalėjo gauti. Jos kova moterų išsilavinimui JAV padėjo pamatą dabartinei vakarietiškai visuomenei, kurioje visos moterys turi teisę ir galimybę gauti išsilavinimą.



Visos šios asmenybės bei jų talentai yra labai skirtingi, tačiau juos apjungia vienas bendras dalykas – meilė ir atsidavimas pedagogikai, noras skleisti savo įsitikinimus ir žinias kitiems žmonėms. Būtent dėl šios priežasties šiandien, mokytojų dienos proga, mes prisimename jų pasiekimus!